VAA valdybos narė Edita Janušienė dalyvavo 6-ojoje Tarptautinėje IIA Serbijos konferencijoje

2017 m. gegužės 18-19 d. Serbijoje įvyko 6-oji Tarptautinė IIA Serbijos konferencija, sulaukusi 200 dalyvių iš Balkanų šalių ir svečių iš kitų Europos valstybių. 29 pranešėjai kalbėjo plataus spektro vidaus auditoriams rūpimomis temomis: rizikos valdymo, vidaus kontrolės, reikalavimų vidaus auditui, audito technikų, kibernetinės saugos, apgaulės, komunikacijos, vadovų lūkesčių, streso valdymo. Konferencijoje dalyvavusios VAA valdybos narės Editos Janušienės nuomone, renginys su kaupu pateisino lūkesčius. Šia tema paprašėme jos pasidalinti savo įžvalgomis.

Kas konferencijoje įstrigo labiausiai?

Konferencijoje kalbėta įvairiomis temomis, kurios kiekviena savaip svarbios. Norėčiau išskirti pastebėjimus apie vidaus audito riziką, kurią, žvelgdami į perspektyvą, vertiname ir kuri turėtų būti valdoma. Konferencijoje akcentuota, kad vidaus auditoriai susiduria su audito nesėkmės, asmeninių vertinimų ir įsitikinimų įtakos bei neigiamos reputacijos rizika. Vidaus auditas nėra lengva profesija ir tikrai skirta ne tiems žmonėms, kurie visada nori būti mylimi. Būtini bent penkeri metai profesinės veiklos, kad pažintum vidaus audito labirintus.

Vidaus audito funkcija nuolat evoliucionuoja, plečia savo paskirtį. Ką vidaus auditoriai ir vadovybė turėtų žinoti, kad galėtų naudotis vidaus audito teikiamomis galimybėmis?

Kadangi lūkesčių įvairovė didelė, paminėtinas konferencijoje akcentuotas poreikis vadovui atsirinkti, kokių gebėjimų reikia vidaus auditoriui, kad galima būtų kartu siekti tikslų. Sertifikatai, išsilavinimas ir darbo trukmė nebūtinai parodo turinčias lemiamos reikšmės asmenines savybes ir tikrus gebėjimus. Kita vertus, vidaus auditorius turi atsižvelgti į savo ir vadovybės darbo skirtumus: vidaus auditoriai ieško tobulumo, audito temai teikia prioritetą, turi ir skiria laiko apmąstymams, disponuoja dideliu kiekiu informacijos, o vadovybei tobulumas dažnai nėra prioritetas, organizacijos prioritetai nustelbia audito prioritetus, sprendimai priimami greitai ir orientuojantis į tikslų pasiekimą su ribotais ištekliais. Todėl vidaus auditoriams būtinas kūrybiškumas, tvirtas vertybinis pagrindas, intelektas, vaizduotė, inovatyvumas, nuolatinio tobulėjimo siekimas. Auditorius – mąstytojas, konstruktyvus kritikas, geras komunikatorius.

Kokią formą įgauna komunikacijos procesas?

Vidaus auditoriams komunikavimo įgūdžiai yra kritiniai ir juos reikia puoselėti bei lavinti, taip pat skatinti šių įgūdžių tobulinimą organizacijoje. Prasmingas posakis „laikas – pinigai“ nukreipia mus siekti, kad komunikacija būtų efektyvi ir vienoda, nepaisant „antpečių“. Vidaus auditorius turi stengtis pažinti savo klientą ir atsižvelgti į požiūrių į komunikaciją skirtumus, charakterio ypatumus, suvokti, kad auditas audituojamiesiems sukelia stresą ir reikalinga empatija bei mokymasis kritikuoti. Komunikacijos efektyvumą didina lūkesčių išsiaiškinimas prieš teikiant paslaugą. Taip pat dar kartą patvirtinta geroji praktika aktyviai komunikuoti viso audito eigoje. Ir nepamiršti, nepritariant mūsų idėjoms, daryti pertraukas ir galvoti, ką dar galite padaryti. Svarbiausia nerodant ambicijų idėjas pagrįsti, o naudą vertinti sistemiškai.    

Ačiū už pokalbį.

VAA narių erdvėje galite rasti detalų konferencijos pristatymą.