Tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų taikymas viešajame sektoriuje

2021 spalio 20 d. Vidaus auditorių asociacija organizavo seminarą tema „Tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų taikymas viešajame sektoriuje“.

Dalijamės renginio prezentacijomis ir atsakymais į kelis klausimus.

1. Klausimas:

Kodėl Vidaus auditorių asociacija suinteresuota Tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų taikymu viešajame sektoriuje? 

1. Atsakymas:

Vienas iš Vidaus auditorių asociacijos (Tarptautinio Vidaus auditorių instituto Lietuvos skyriaus) strateginių tikslų yra Viešojo sektoriaus vidaus audito kokybės didinimas, siekiant tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų taikymo (žr. strategijos kopiją čia: https://vaa.lt/wp-content/uploads/2021/01/Strateginis-planas-2021-2023-metams.pdf).

Vidaus auditas atliekamas skirtingoje teisinėje ir kultūrinėje aplinkoje; organizacijos skiriasi savo tikslais, dydžiu, sudėtingumu, struktūra. Visi šie skirtumai turi įtakos vidaus audito praktinei veiklai, todėl Tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų laikymasis sudarytų palankesnes sąlygas, kad vidaus auditoriai ir vidaus auditas tinkamai atliktų savo paskirtį. Standartų tikslas: 1. Užtikrinti privalomų Tarptautinės profesinės praktikos pagrindų elementų laikymąsi. 2. Sukurti ir palaikyti sistemą, kuria vadovaujantis atliekamos ir plėtojamos visapusės organizacijai naudą kuriančios vidaus audito paslaugos. 3. Nustatyti vidaus audito veiklos vertinimo pagrindus. 4. Padėti gerinti organizacijos veiklą.

VAA kviečia/skatina domėtis privalomomis standartų nuostatomis, kurios padeda tinkamai organizuoti VA veiklą:

(https://global.theiia.org/translations/PublicDocuments/IPPF-Standards-2017-Lithuanian.pdf)

ir rekomenduojamomis standartų nuostatomis, t.y. įgyvendinimo bei papildomomis nuostatomis (angl. Implementation or Supplemental Guidance), kurios yra naudingos atliekant konkrečius auditus, pvz. IT auditams, rizikos valdymo ir veiklos tęstinumo auditams; atskiri patarimai yra skirti viešajam sektoriui:

https://global.theiia.org/standards-guidance/recommended-guidance/practice-guides/Pages/Practice-Guides.aspx

2. Klausimas:

Kaip Finansų ministerijos paruošti metodiniai vidaus audito teisės aktai iš esmės skiriasi nuo Tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų?

2. Atsakymas:

Remiantis 2014 m. atliktu Tarptautinio vidaus auditorių instituto tyrimu apie Viešojo sektoriaus vidaus audito efektyvumą, apklausus 2,824 viešojo sektoriaus vidaus auditorius iš viso pasaulio, buvo nustatyta, kad 92 proc. vidaus auditorių sutinka, kad nepriklausomumas yra pagrindinė sąlyga tam, kad vidaus audito funkcija kurtų vertę. Lietuvoje dar daugelyje viešo sektoriaus organizacijų arba visai nėra vidaus audito funkcijos, arba ji funkciškai atsiskaito organizacijos vadovui, bet ne  priežiūrą vykdantiems kolegialiems organams ar aukštesnei institucijai, kaip tai numatyta standartuose („nepriklausomumas organizacijoje yra tinkamai įgyvendinamas, kai vidaus audito vadovas už vidaus audito funkcijos vykdymą atsiskaito tarybai (valdybai)“) ir trijų linijų modelyje:

https://vaa.lt/wp-content/uploads/2020/09/Trij%C5%B3-linij%C5%B3-modelis.pdf.

Kitas svarbus skirtumas – tai nuostatų taikymas. Tarptautiniai vidaus audito profesinės praktikos standartai 1010 Vadovavimasis Privalomomis nuostatomis dalyje numato, kad „Vidaus audito nuostatuose turi būti nurodyta, kad privaloma vadovautis Pagrindiniais principais, Etikos kodeksu, Standartais ir vidaus audito apibrėžimu. Vidaus audito vadovas turėtų su aukščiausiais vadovais ir taryba (valdyba) aptarti vidaus audito misiją ir Tarptautinės profesinės praktikos pagrindų privalomus elementus.“ Lietuvos Respublikos nutarime dėl Pavyzdinių vidaus audito tarnybos nuostatų yra minima, kad „18. Tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, turi laikytis finansų ministro nustatytų profesinės etikos principų”.

Skirtingai apibrėžiamas ir vidaus audito kokybės užtikrinimo procesas.  Finansų ministerija <…>“4) užtikrina, kad ne rečiau kaip kartą per penkerius metus Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka būtų atliekamas išorinis vidaus audito tarnybų veiklos vertinimas“. Tuo tarpu standartai numato, kad išorinį vidaus audito veiklos įvertinimą bent kartą per penkerius metus turi atlikti kvalifikuotas ir nepriklausomas vertintojas ar vertintojų grupė, nepriklausantys organizacijai. Vidaus audito vadovas su taryba (valdyba) turi apsvarstyti:

• išorinio įvertinimo formą ir dažnumą;
• išorinio vertintojo ar vertintojų grupės kvalifikaciją, nepriklausomumą, įskaitant interesų konflikto galimybę.

Yra ir kitų skirtumų, kuriuos galima būtų galima detaliau aptarti kito seminaro metu.

3. Klausimas:

Ar gali viešasis sektorius pirkti vidaus audito paslaugas?

3. Atsakymas:  

Vidaus audito funkciją gali atlikti pačios organizacijos arba kitų organizacijų darbuotojai. Vidaus audito ir vidaus kontrolės įstatymo 9 str. 7 d. teigia, kad „Jeigu viešajame juridiniame asmenyje vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba neturi būti įsteigta pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis ir jo vidaus auditui atlikti nėra paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba, tačiau dėl šio viešojo juridinio asmens atliekamų funkcijų turi būti užtikrintas viešojo juridinio asmens nepriklausomumas ir (arba) jame steigti vidaus audito tarnybą yra ekonomiškai neefektyvu, tokio viešojo juridinio asmens vidaus auditui atlikti gali būti įsigyjamos vidaus audito paslaugos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.“

Prezentacijos

Vidaus auditas viešajame sektoriuje, įvairių šalių praktikos

LBVAS kokybės sistema

Vidaus auditoriaus vertinimas_NMA

VAT veiklos planavimas ir rodikliai

FM konsultavimo veikla

VMI pristatymas apie konsultacijas