Tango šokamas dviese – aukščiausio lygmens vadovybė ir vidaus auditorius turi dirbti drauge

Tęsdami pokalbius su vadovais, mintimis apie vidaus audito naudą, lūkesčius, vidaus auditoriaus darbinę patirtį bei savybes, kurios padėjo siekiant karjeros, paprašėme pasidalinti buvusios Lietuvos banko Vidaus audito skyriaus vadovės, dabartinės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininkės Editos Janušienės.

„Per penkerius metus, man vadovaujant Lietuvos banko Vidaus audito skyriui, vidaus auditorių komanda įgijo vadovų, kolegų, klientų pasitikėjimą. Ačiū už tai Lietuvos banko vadovams ir vidaus audito komandai. Visiems vidaus audito profesionalams linkiu įgyti pasitikėjimą, būnant nešališkais, objektyviais, profesionaliais ir kompetentingais, labai reikliais visų pirma sau.

Vadovams norėčiau patarti – aiškiai komunikuokite vidaus auditui, ko iš jų tikitės, kokias užduotis keliate ir kokios yra svarbiausios sritys, į kurias turėtų susitelkti vidaus auditas. Suteikite vidaus auditui grįžtamąjį ryšį ir tuomet turėsite tikrą pagalbininką, padedantį savo įžvalgomis, pastebėjimais, informuojantį apie rizikas ir vidaus kontrolės spragas. Tarp vidaus audito ir aukščiausio lygmens vadovų bei valdybos narių privalo būti konstruktyvus bendradarbiavimas. Labai svarbu rasti optimalią bendravimo ir komunikavimo formulę laiko, turinio ir formos prasme.

Vadybos formulė yra paprasta: planuok – daryk – tikrink – veik. Aukščiausio lygmens vadovai visada turi laiko pirmiems dviem žingsniams ir nelabai randa paskesniams, ne visada turi laiko sustoti ir stebėti aplinką, pareflektuoti. Pagalbą suteikti, įvertinti situaciją bei aplinką ir yra vidaus audito paskirtis.

Kartais pagalvoju, kad galbūt gerai būtų, jei dauguma vadovų savo karjeroje būtų padirbėję vidaus auditoriais. Tuomet jie pamatytų įmonės vaizdą kitomis akimis, „truputį atsitraukus“ ir suprastų, kokia tikroji vidaus audito pridėtinė vertė įmonei, ką reiškia rizikos valdymas, veiklos tęstinumas, procesų efektyvumas visapusiškai.

Vidaus auditas turėtų siekti būti ta pagalba, kuri, esant poreikiui, konsultuotų ar net darytų vienos ar kitos verslo aplinkos apžvalgas ir teiktų jas aukščiausio lygmens vadovams. Vidaus auditas turi ugdyti verslo bendruomenę, vadovybę, kolegas, kad ateitų suvokimas, kad vidaus auditas nėra skirtas kolegų pasmerkimui ar klaidų ieškojimui, o bendrų sprendimų – kaip dirbti geriau – paieškai.

Iš vidaus audito tikimasi aukščiausio lygmens profesionalumo, kad jis sugebėtų būti partneris įmonės viduje, sugebėtų susitarti su savo klientais (reikėtų įprasti vadinti ne audituojamaisiais, bet būtent klientais) dėl pažangos, dėl procesų, dėl radinių, dėl rekomendacijų. Vidaus auditorius savo veikloje privalo atsižvelgti į įmonės, kurioje dirba, strateginius tikslus, padėti jai eiti į priekį, būnant nešališku bei objektyviu, padėti vadovams užtikrinti tinkamą vidaus kontrolės lygį, rizikų, procesų valdymą, veiklos tęstinumą, patiems pradėti nuo savęs – būti tos veiklos dalis. Šiandien vidaus auditui, matyti tik retrospektyviai, nukreipti žvilgsnį tik į praeitį, yra per didelė prabanga.

Vidaus audito bendruomenei norėčiau palinkėti visada atlikti savo darbą tik kokybiškai. Jausti atsakomybę už tai, ką atliekate, pateisinti tą išskirtinę poziciją, kurioje dažniausiai yra vidaus auditas įmonėje. Identifikavus riziką, problemą, labai svarbu laiku ateiti pas vadovą, kaip pas kolegą – ateikit ir operatyviai informuokite, pasitarkite, padėkite vadovams priimti sprendimus, kurie užkirstų kelią problemoms, o ne laukite, kol galėsite ateiti su aukščiausio lygio radiniais, kai problema jau yra, kai jau – gaisras.

Vidaus audito dialogas su vadovais būtinas – turite sugebėti „atsistoti į vadovų batus“ ir suprasti jų lūkesčius vidaus audito atžvilgiu, įvertinti veiklos prioritetus. Tai ne visada lengva, nes iš vidaus audito tikimasi ypatingo įvairiapusiškumo, t. y. priklausomai nuo aplinkybių, sugebėti būti ir teisėju, ir patarėju.“

Kalbino Nomeda Patackienė, Vidaus auditorių asociacijos valdybos narė