Seimo kanclerė: Neįsivaizduoju efektyvaus institucijos darbo be vidaus audito

Šios savaitės pokalbis su Lietuvos Respublikos Seimo kanclere Daiva Raudoniene apie vidaus auditoriaus vaidmenį organizacijoje, žvilgsnį iš šalies ir pašaukimą profesijai.

Vidaus auditorius Jums – kontrolierius/policininkas ar patarėjas/konsultantas? Galbūt turite savo apibūdinimą?

Auditoriaus profesija man labai gerai žinoma ir artima, nes pati nemažai metų dirbau išorės auditoriaus darbą. Gal todėl lengviau suprasti, kokia yra vidaus auditoriaus paskirtis organizacijoje ir ko iš jo tikėtis. Man kaip vadovei, vidaus auditorius yra profesionalus patarėjas ir konsultantas, be kurio neįsivaizduoju efektyvaus ir produktyvaus institucijos darbo. Jo nuomonė svarbi priimant sprendimus, diskutuojant dėl veiklos tobulinimo, efektyvinimo ir optimizavimo, svarbu į ją įsiklausyti ir suprasti.

Ar galėtumėte pasidalinti konkrečia patirtimi apie vidaus auditorių darbą ir rezultatus?

Labai atidžiai išanalizuoju ir įvertinu vidaus audito ataskaitas, išvadas ir rekomendacijas, nes svarbu, kad institucijoje būtų dirbama maksimaliai kokybiškai, turi būti laikomasi nustatytų taisyklių. Manau, kad jei yra galiojantis teisės aktas – jo turi būti laikomasi, o jei reglamentavimas neatitinka realios situacijos, tokį teisės aktą turėtų būti siūloma pakeisti. Šiuo atveju būtent vidaus auditas, peržvelgdamas atskirų padalinių veiklą, padeda identifikuoti trūkumus ir problemas ir pasiūlo kaip jas spręsti. Manau labai svarbu, kad vidaus auditoriai stebėtojo teisėmis dalyvauja posėdžiuose, susirinkimuose, darbo grupėse, jaučia organizacijos pulsą, dalijasi įžvalgomis ir profesine patirtimi, pagal kompetenciją teikia konsultacijas, patarimus. Bendras institucijos aktualijų, problemų bei priemonių joms spręsti aptarimas vadovų pasitarimuose, dalyvaujant ir vidaus audito skyriaus vadovui, padeda nuolat tobulėti visai institucijai

Kokie Jūsų, kaip vadovo lūkesčiai iš vidaus auditoriaus?

Iš vidaus audito tikiuosi objektyvumo, vidaus kontrolės procesų efektyvumo užtikrinimo bei įžvalgų jų tobulinimui. Ypatingai vertinu iniciatyvų vidaus audito veikimą, kuomet audito pastebėjimai ir įžvalgos teikiami operatyviai, aktualiu laiku, tokiu būdu sudarant prielaidas eliminuoti dalį rizikų ir efektyviau suvaldyti procesus ateityje. Visada laukiamos vidaus audito konstruktyvios rekomendacijos procesų valdymo ir efektyvinimo klausimais, konsultacijos ir patarimai rizikingose srityse. Kadangi pagrindinis tikslas – optimizuoti institucijos veiklą taip, kad su turimais ribotais ištekliais būtų galima dirbti maksimaliai kokybiškai ir efektyviai, tobulinti ir keisti tikrai yra ką. Pavyzdžiui, išteklių planavimo, tikslų siekimo, uždavinių realizavimo, procesų valdymo ir tobulinimo srityse. Tam reikia ir labai daug pastangų ir didelio ryžto ir, žinoma, vidaus auditorių nuomonės, pastebėjimų ir pasiūlymų.

Kokia vidaus auditoriaus nauda organizacijai?

Vidaus auditas yra organizacijos efektyvaus veikimo iniciatorius, kuris teikia įžvalgas ir rekomendacijas, pagrįstas duomenų ir procesų analize bei vertinimu. Organizacijos vadovas yra atsakingas už efektyviai veikiančios vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, veikimą ir tobulinimą, o vidaus auditorius tikrina ir vertina, ar sukurta vidaus kontrolės sistema veikia tinkamai ir efektyviai. Vidaus auditorius ne tik identifikuoja problemas ir nustato galimas rizikas, bet ir pasiūlo, kaip ištaisyti pastebėtus trūkumus, pagerinti veiklą. Daugelis vis dar painioja arba tapatina vidaus kontrolę ir vidaus auditą ir dažnu atveju nustemba, kad tai yra atskiros sritys ir atsakomybės. Didelėje institucijoje, kurioje vyksta daug įvairių procesų, vidaus auditoriaus vaidmuo yra be galo svarbus. Juk visų bendras interesas yra, kad organizacijos veikla būtų efektyvi ir sklandi, todėl būtent vidaus auditorius įsigilindamas į atitinkamas veiklos sritis gali pažvelgti į vykdomą veiklą iš šalies ir įvertinti esamą situaciją. Dažnai pasitaiko, kad darbuotojai dirbdami ilgesnį laiką kai kurias funkcijas atlieka rutiniškai, įprastai ir nebeturi noro peržiūrėti savo veiklos, galbūt atsisakyti perteklinių, nereikalingų funkcijų ir procedūrų, kurios tik apsunkina procesą ir eikvoja laiką, nesukuria pridėtinės vertės institucijai. Tokiu atveju, būtent vidaus auditorius padeda patiems darbuotojams peržvelgti savo atliekamas funkcijas, pasiūlo kaip būtų galima tą patį arba geresnį rezultatą pasiekti efektyviau ir racionaliau. Visgi tenka pripažinti, kad pokyčiai dažnu atveju būna sunkiai priimami ir vidaus auditoriui tenka atlaikyti priekaištus ir nepasitenkinimą, įrodinėti permainų būtinybę.

Kokios jūsų nuomone savybės reikalingos geram vidaus auditoriui?

Vidaus auditoriui visų pirma labai svarbu sąžiningumas ir kompetencija, žinios ir supratimas apie organizaciją bei jos poreikius, audituojamų sričių išmanymas, sugebėjimas pasiūlyti iniciatyvas ir galimus alternatyvius sprendimo būdus, kūrybiškumas, komunikabilumas, žingeidumas, nuolatinis domėjimasis naujovėmis, gebėjimas sisteminti didelius informacijos kiekius, formuluoti aiškias ir konkrečias išvadas ir rekomendacijas. Svarbu, kad informacija, kuri gaunama vidaus audito metu, būtų tinkamai suprasta ir perduota tiek vadovui, tiek audituojamiesiems, o vidaus audito rezultatai kurtų pridedamąją vertę institucijai. Vidaus auditoriai, manau, šį darbą renkasi ir dirba iš pašaukimo ir todėl, kad šis darbas jiems labai įdomus. Turbūt todėl jų rezultatai tikrai džiugina ir padeda priimti racionalius sprendimus.

Jūs pati esate atestuota išorės auditorė, kokia auditoriaus darbinė patirtis/savybės padėjo siekiant karjeros?

Tikslą tapti auditore užsibrėžiau dar studijuodama universitete, netgi gerai nesuprasdama, kokia atsakinga ir sudėtinga yra ši profesija. Pradėjusi domėtis, supratau, kad auditoriaus darbas yra nuolat lydimas iššūkių, labai įdomus, nesikartojantis bei reikalaujantis daug ir įvairių sričių žinių. Būtent nuolatinis tobulėjimas, žinių atnaujinimas, naujų iššūkių priėmimas man padėjo ir siekiant karjeros.

Kalbino Vidaus auditorių asociacijos valdybos narė Rūta Petaraitienė