LR Susisiekimo ministras Rokas Masiulis: Vidaus auditoriaus misija – būti atsakingu tiesos ieškotoju

Vasarai įsibėgėjus, šią savaitę dalijamės dar vienu įdomiu pokalbiu su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministru Roku Masiuliu apie tai, ko aukščiausio lygmens vadovai tikisi iš vidaus audito, ką profesionalus vidaus auditorius privalo išmokti ir kokia yra tikroji vidaus audito nauda ir paskirtis organizacijoje.

Mano vertinimu vidaus auditas kiekvienoje įmonėje yra visa ko pradžia. Jis turi būti įrankiu, skirtu ne bausti ar susidoroti, tačiau padėti išsiaiškinti tikrąsias kiekvienos konkrečios situacijos priežastis ir pateikti aukščiausiai vadovybei objektyvų situacijos įvertinimą, kad remdamiesi juo vadovai galėtų priimti tinkamiausius organizacijai sprendimus, kad būtų pasiekti organizacijai iškelti tikslai, organizacijos veikla būtų efektyviausia.

Organizacijos „nuotaikos“ dažnu atveju priklauso nuo jos vadovo, nuo jo profesionalumo, turimų kompetencijų, lyderystės įgūdžių, požiūrio į įmonės korporatyvinį valdymą, kultūrą. Vidaus audito paskirtis – nepataikaujant vadovui, profesionaliai ir objektyviai atlikti pavestą darbą, nediskredituojant vidaus audito funkcijos, nebūti aklais vadovų pavedimų vykdytojais, o atsakingais tiesos ieškotojais. Jeigu vidaus auditas mato, jog vadovas karščiuojasi bei skubina pateikti išvadas, kurioms trūksta argumentų, jis turi sugebėti motyvuotai paaiškinti vadovui galimas skubotų sprendimų pasekmes. Vidaus auditas turėtų, išlaikydamas privalomą profesionalumo lygį, vadovui pateikti objektyvius argumentus, kad jis galėtų priimti teisingus sprendimus. Jei nepakanka grįžtamojo ryšio, vidaus auditas turi eiti ir kalbėti su organizacijos vadovu, bendradarbiavimas turi būti abipusis.

Profesionalus vidaus auditas privalo išmokti suprasti aukščiausiųjų vadovų atsakomybę ir padėti jiems sprendimų priėmime operatyviai pateikiant objektyvų ir profesionalų įvertinimą.

Man lengva suprasti vidaus auditą, ko iš jo galima tikėtis, kokia jo paskirtis organizacijoje, aš suprantu vidaus audito procedūras, žinau, kas yra vidaus kontrolė ir pan., kadangi savo darbinėje karjeroje teko dirbti auditoriumi. Todėl suprantu vidaus auditų metu nustatytų faktų atskleidimo, aplinkybių viešinimo svarbą – susisiekimo ministro valdymo sričiai priskirtose įmonėse, įstaigose vidaus auditui nustačius faktus apie netinkamą rizikų valdymą, identifikavus aplinkybes, susijusias su sukčiavimu, apgavystėmis, apgaulėmis, tokia informacija viešinama ir surinkti įrodymai ne tiesiog padedami į stalčių, bet imamasi visų įmanomų veiksmų tokioms situacijoms ateityje užkardinti.

LR susisiekimo ministerijos Vidaus audito skyriaus personalui tinkamai atlikti jiems pavestą darbą yra suteikti visi įrankiai – jei vykdant vidaus auditus, tyrimus, atliekant patikrinimus nustatoma, jog objektyviam įvertinimui atlikti yra reikalingos papildomos kompetencijos ir (ar) išorės ekspertai – jiems šie įrankiai yra suteikiami. Tokiose situacijose LR susisiekimo ministerijos vidaus auditas yra ne išorės konsultantų patarėjas ar pavedimų vykdytojas, o jungtinės komandos vadovas, kuris atsakingas už bendrą rezultatą. Man džiugu, jog LR susisiekimo ministerijos Vidaus audito skyrius savo veiklą organizuoja ne tik remdamasis metiniu veiklos planu ar operatyviai reaguodamas į identifikuojamas naujas rizikas, jų pasireiškimo faktus – į jį jau kreipiasi ir kitų ministerijos struktūrinių padalinių vadovai, siekdami gauti objektyviu įvertinimu pagrįstus atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Norėčiau pasidžiaugti LR Susisiekimo ministerijos Vidaus audito skyriaus kolektyvu – esu patenkintas jų darbo rezultatais.

Kalbino Vidaus auditorių asociacijos valdybos narė Nomeda Patackienė.