Kokią vertę kuria Audito komitetai? Atgarsiai iš BICG ir VAA seminaro

2019 m. lapkričio 28 d. Vilniuje įvyko bendras Baltic Institute of Corporate Governance (BICG) ir Vidaus auditorių asociacijos (VAA) seminaras „Audito komitetų veikla: geroji praktika Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, kuriant ilgalaikę vertę“. Seminaro įžanginėje dalyje Rytis Ambrazevičius, BICG prezidentas, ir Ina Lukošienė, VAA valdybos pirmininkė, pabrėžė temos aktualumą ir kad renginį šia tema suorganizuoti paskatino šių metų liepos mėn. Europos vidaus auditorių institutų konfederacijos (ECIIA) išleistas apibendrinamasis dokumentas „Audit Committees in the European Public Sector“.

Pirmoje renginio dalyje svečias Melvyn Neate, ECIIA Viešojo sektoriaus komiteto pirmininkas, papasakojo apie savo ilgametę patirtį valdybose ir audito komitetuose tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, bei pristatė ECIIA atliktos apžvalgos apie audito komitetų steigimą bei vaidmenį viešajame sektoriuje, vidaus audito, valdybų ir audito komitetų bendradarbiavimo gerąją praktiką, naudą ir iššūkius Europos šalyse, rezultatus. M. Neate atsakė į vidaus audito, audito komitetų bei valdybų atstovų klausimus apie audito komiteto pagrindines atsakomybes, steigimo naudą ir pagrindinius iššūkius, pavaldumą, bendradarbiavimą su vadovybe, galimą veiklos dubliavimą ir (arba) bendradarbiavimą vienoje įmonėje įsteigus tiek audito, tiek rizikos valdymo komitetus, pasidalijo savo patirtimi dėl audito komiteto narių darbo laiko, susitikimų dažnumo ir apmokėjimo būdo.

Po pristatymo sekė diskusija, kurioje savo įžvalgomis dalijosi bei į klausytojų klausimus atsakė savo sričių profesionalai: Melvyn Neate; Darius Matusevičius – LR Finansų ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupės vadovas; Rokas Masiulis – buvęs AB „Klaipėdos nafta“ vadovas, auditorius ir energetikos bei susisiekimo ministras; Rokas Kasperavičius – atestuotas auditorius, audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės „KPMG Baltics“, UAB, direktorius; Gediminas Almantas – EPSO-G valdybos pirmininkas, Oro navigacijos valdybos narys ir Audito komiteto pirmininkas, buvęs Oro uostų vadovas ir valdybos narys. Diskusiją moderavo Laura Garbenčiūtė-Bakienė – nepriklausoma audito komitetų narė.

Dalijamės trumpa apžvalga ir svarbiausiomis mintimis, kurios buvo iškeltos diskusijos metu:

  • Audito komiteto svarba efektyviam įmonės valdymui užtikrinti yra neginčijama, tačiau komiteto darbo naudai užtikrinti būtinas nuolatinis bendradarbiavimas su įmonės vadovybe ir valdyba bei abipusis grįžtamojo ryšio suteikimas;
  • geroji praktika rodo, kad audito komitetą turėtų sudaryti vadovaujančias pareigas bendrovėje neužimantys nepriklausomi nariai, taip pat geriausia, kai tarp komiteto narių nėra valdybos atstovų;
  • būtinas aktyvesnis vadovų švietimas audito komitetų steigimo, veiklos ir naudos įmonės korporatyviniam valdymui tema;
  • viešajame sektoriuje egzistuoja daugiau sunkumų audito komiteto steigimui bei veiklai: trūksta teisinio reglamentavimo; pavaldumas politiškai pažeidžiamiems (paveikiamiems) asmenims, kas sumenkina komiteto nepriklausomumą; talentų paieška bei išlaikymas – geriausi specialistai pasirenka privatų sektorių dėl geresnių sąlygų bei atlygio;
  • tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje trūksta pakankamai patirties turinčių kompetentingų specialistų, kurie norėtų ir (arba) galėtų būti audito komiteto nariais, tačiau situacija gerėja;
  • iš audito komiteto narių tikimasi tinkamo išsilavinimo, patirties ir žinių finansų, buhalterinės apskaitos ir (ar) finansinių ataskaitų audito, teisės bei atitikties srityse ir žinių apie sektorių, kuriame veikia bendrovė; puikaus korporatyvinio, rizikos, veiklos ir strateginio įmonių valdymo išmanymo; mokėjimo nustatyti pinigų plovimo ir sukčiavimo atvejus; kitų papildomų žinių, pavyzdžiui, apie kibernetinį saugumą. Audito komiteto nariams trūkstant pakankamų žinių, jie turi aktyviai kreiptis pagalbos į atitinkamos srities specialistus;
  • audito komitetas turi būti pakankamai brandus, kad prireikus galėtų drąsiai prieštarauti netinkamiems vadovybės sprendimams;
  • valdybai tenka visiška atsakomybė už audito komiteto veiklą, o audito komitetas neatsako už tai, kad valdyba, susipažinusi su audito komiteto ataskaitomis, priima ar nepriima atitinkamus sprendimus;
  • išorės auditoriai turėtų informuoti valdybas apie bendrovės audito komiteto nepakankamą kompetenciją bei teikti atitinkamas rekomendacijas;
  • audito komitetas gali tapti stipriu vidaus audito užnugariu bei palengvinti vidaus audito darbą, tuo tarpu vidaus auditas turi suteikti audito komitetui nepriklausomą nuomonę dėl įmonės veiklos;
  • klaidinga manyti, kad audito komiteto steigimas savaime užtikrins sėkmingą įmonės veiklą, reikia kad audito komiteto veikla būtų skaidri ir efektyvi.

Straipsnį parengė Jana Charlamova, VAA Komunikacijų komiteto narė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

X