Vidaus auditoriai švenčia gegužę – tarptautinį vidaus audito žinomumo mėnesį!

Šiuolaikinė vidaus audito profesija gyvuoja beveik 100 metų, tačiau vis dar susiduriame su klaidingais mitais, jog:

  1. Vidaus auditorius – tai nesvarbių klaidų bei kaltų ieškotojas. Vis dar neteisingai manoma, jog vidaus auditorius  koncentruojasi ties smulkmenomis ir tokiu būdu nukreipia vadovybės dėmesį nuo kur kas reikšmingesnių įmonės ar įstaigos problemų. Arba kad vidaus auditorius iš anksto išsirenka atskirus procesus tam, kad griauti kolegų, atliekančių „tikrąjį darbą“,  reputaciją. Realybėje vidaus auditorius sutelkia dėmesį  ne į mažai reikšmingas smulkmenas, bet į esmines ir kritines rizikas. Audito ištekliai yra riboti ir jei auditoriai per daug kreiptų dėmesį į smulkius klausimus, jie ribotų savo laiką, reikalingą pagrindinei rizikai ir kontrolei spręsti, kas yra vidaus audito pagrindas. Bet kuris auditorius verčiau siūlys sprendimus reikšmingiausių rizikų srityse, sutaupančių įmonei penkiaženklę ar didesnę sumą, nei pristatys klaidas, lėmusias kelis eurus nuostolių.
  2. Vidaus auditorius – tai bendrovės policininkas. Pasitaiko atvejų, kai audituojamieji įsivaizduoja, jog vidaus auditoriaus funkcija artima policininkui, kuris tik pasitaikius progai išrašys baudos kvitą ar kitaip nubaus. Griauti šį mitą yra be galo svarbu! Tiek priešiškas elgesys, tiek ir vidaus auditoriaus kaltinamasis tonas yra netoleruotini. Savo veikla siekiame ne kontroliuoti, o konsultuoti bei vystyti bendradarbiavimu paremtus vidaus auditorių ir kolegų santykius.
  3. Geriau auditoriui nieko nesakyti, nebent jis pats specialiai ko klausia. Šio mito egzistavimas ypatingai kenkia vidaus audito ataskaitos rezultatams! Toks organizacijoje vyraujantis požiūris rodo apie sunkiai įžvelgiamą audito naudą ir nepadeda atlikti efektyvaus vidaus audito. Jei vidaus auditorius turi pagrindo manyti, jog auditavimo metu sąmoningai ar nesąmoningai ribojama informacija, jis paprastai padidins audito apimtį tam, kad įsitikintų, ar yra kitos svarbios neatskleistos informacijos. Vidaus audito tikslas yra sukurti pridėtinę vertę ir pagerinti organizacijos veiklą, o informacijos slėpimas prieštarauja visų interesams bei naudoja papildomus laiko resursus.
  4. Vidaus auditorius – tai pasitobulinęs finansininkas. Viena iš labiausiai paplitusių klaidingų nuomonių apie vidaus auditorių yra tai, kad jie orientuojasi tik į savo įmonių finansinę apskaitą. Mitas! Vidaus auditoriai paprastai apima labai daug įvairių sričių ir sprendžia daugybę įmonės veiklos klausimų. Pavyzdžiui, kontrolės priemonių užtikrinimo, atitikties vertinimo, sukčiavimo rizikų identifikavimas. Taigi nors apskaitos ir finansų išsilavinimas gali būti naudingas kelyje į vidaus auditoriaus karjerą, tačiau vidaus auditoriaus profesinis pagrindas gali būti toks pats įvairus, kaip ir jo audituojami procesai.
  5. Vidaus auditorius naudojasi tais pačiais kontroliniais klausimais, todėl audituoja tą patį ir taip pat. Šis mitas kiekvienais metais tampa vis mažiau reikšmingas, nes tarptautiniai vidaus audito standartai reikalauja vidaus auditorius kasmet paruošti rizikos vertinimu pagrįstus auditavimo planus. Atsižvelgiant į juos nustatomi ne tik prioritetiniai audito padalinio darbai, bet ir planuojami individualūs auditai. Žinoma, tikėtina, kad tam tikros rizikingos ar priežiūros institucijų nurodytos sritys bus audituojamos pakartotinai ir audito apimtis tikėtina smarkiai nesikeis. Tačiau bendrai vidaus auditas  tampa  vis labiau dinamiškesnis, gebantis greitai ir operatyviai prisitaikyti prie kintančių organizacijos poreikių.

Džiugu, jog pastaraisiais metais kiekvienas iš šių mitų vis labiau keičiasi į pozityviąją pusę. Kviečiame kalbėtis su jūsų organizacijos kolegomis ir kartu padėti išsklaidyti šiuos mitus. Išsklaidyti stereotipus tikrai užima laiko, tačiau kiekvienas iš mūsų gali padėti išsklaidyti neteisingą supratimą apie vidaus auditoriaus profesiją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

X