Apdovanojimai už novatoriškumą audite

Siekdama skatinti viešojo sektoriaus audito pažangą, Aukščiausioji Audito Institucija pakvietė viešojo sektoriaus auditorius pasidalyti taikoma novatoriška audito praktika, netradiciniais audito metodų taikymo ar darbo organizavimo pavyzdžiais, kurie galėtų būti pritaikyti kituose institucijų atliekamuose vidaus ar išorės audituose, ir prisidėti prie viešojo sektoriaus audito pokyčių.

Apdovanojimų siekis – motyvuoti audito bendruomenę, paskatinti kolegas už jų savitą mąstyseną, gebėjimą veikti naujoviškai, ieškoti kūrybiškų sprendimų, domėtis ir kitus skatinti įsitraukti į naujų darbo metodų paieškas bei taikymą kasdienėje veikloje. Novatoriškumas yra išskirtinė kompetencija, kurią išsiugdyti nėra taip paprasta. Klasikinė auditoriaus paskirtis – įsiklausyti į problemas, kad būtų galima pasiūlyti sprendimus, kaip būtų galima šias problemas išspręsti. Klasikinis auditoriaus instrumentas – audito ataskaita, kurioje pateikiamos išvadas ir rekomendacijos.  Siunčiami SIGNALAI tikintis, kad jie bus teisingai suprasti, įgyvendinti efektyviai, rezultatyviai ir taupiai.

Iš viso pasiūlymus pateikė 25 institucijų auditoriai.  Vertinimo komisija, rinkdama nugalėtojus, vadovavosi šiais kriterijais: aprašyto pavyzdžio novatoriškumas, inovatyvumas, naujumas, pritaikymo paprastumas, ekonomiškumas, galimybės pritaikyti kituose audituose ar organizuojant darbą bei gaunama vertė/nauda.

Valstybės kontrolės organizuotoje konferencijoje “SIGNALS 2018” už gebėjimą veikti naujoviškai ir ieškoti kūrybiškų sprendimų buvo įteikti apdovanojimai Lietuvos banko Vidaus audito skyriaus viršininkei bei Vidaus auditorių asociacijos narei Jordanai Gomarienei ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėjai Rimutei Jučienei, kurios sutiko pasidalinti teiktais novatoriškais pavyzdžiais, taikytais atliekant vidaus auditus, kurie buvo apdovanoti už naujoviškumą ir kūrybiškumą.

Vidaus auditorių apsikeitimo programa (Lietuvos banko Vidaus audito skyrius)

Lietuvos bankas, kaip Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) dalis, dalyvauja ECBS Vidaus auditorių komiteto inicijuotoje vidaus auditorių apsikeitimo programoje. Veiklos planavimo metu centriniai bankai pateikia savo poreikius, kokiems auditams atlikti jie pageidautų gauti trūkstamą kompetenciją. Taip pat pateikia pasiūlymus, kurioje srityje jie patys galėtų pasidalinti savo patirtimi ar gerąja praktika. Audito metu auditorius atvyksta į kitą centrinį banką ir dalyvauja atliekant auditą kartu su to banko vidaus audito grupe. Panašią praktiką galima būtų pritaikyti ir Lietuvos viešajame sektoriuje. Kompetencijų ir specialiųjų žinių klausimas aktualus daugeliui vidaus audito tarnybų, galima būtų pasinaudoti kitų institucijų turimomis kompetencijomis, pavyzdžiui, kitos institucijos auditorius, turintis specialiųjų žinių (kompetencijų), kurių trūksta kviečiančiajai institucijai, padėtų atlikti tam tikrą auditą.

Ishikawa“ diagramos pritaikymas audite (Lietuvos banko Vidaus audito skyrius)

Tai ganėtinai paprastas ir vaizdus metodas, skirtas priežasčių ir pasekmių ryšiams nustatyti, kurį sukūrė Ishikawa Kaoru – Japonijos mokslininkas ir praktikas, kurio metodai yra plačiai taikomi viso pasaulio organizacijose. Diagramos panaudojimas – kūrybinis procesas, atsakymo ieškojimas, kol išgryninama, kas yra tikroji problema ir jos priežastys. Teiktame pasiūlyme audito objektu buvo pasirinktas personalo valdymas. Audito tikslas – įvertinti personalo tarnybinės veiklos vertinimo ir personalo ugdymo tinkamumą. Vertinimas apėmė šias sritis:  tarnautojų tarnybinės veiklos metinį vertinimą (metinius tikslus, tarnautojo veiklos vertinimo rezultatus) bei tarnautojų mokymą ir tobulinimą (tarnautojų mokymosi planus, tarnautojų mokymosi planų laikymąsi, mokymosi rezultatų vertinimą). Audito radiniai ir jų priežastys buvo nustatyti taikant „5 kodėl?“ principą. Nustatant priežastis ir pasekmes buvo pritaikyta „Ishikawa“ arba „žuvies kaulo“ diagrama. „Ishikawa“ diagrama padėjo struktūrizuoti ir išskirti svarbiausias priežastis; pateikti rekomendacijas, kurios pašalintų priežastis, nes sprendžiant problemas svarbu prieiti prie jų ištakų, kad galėtume jas pašalinti ir jos nesikartotų. „Ishikawa“ diagramoje išdėstytų sudedamųjų ir priežasčių svarba mažėja tolstant nuo „žuvies“ galvos ir jos stuburo.

Audituojamų įstaigų valdymo ir veiklos vertinimas (Alytaus miesto savivaldybės Centralizuota vidaus audito tarnyba)

Įstaigos interneto svetainėje pateiktos informacijos apie personalą analizė ir jos duomenys buvo palyginti su vidaus auditoriams pateiktais pareigybių ir asmenų sąrašais, darbuotojų darbo grafikais, darbo laiko apskaitos bei darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiais, įvertinti remiantis darbuotojo darbo vietos pagal grafiką patikra bei su juo susijusių kitų darbuotojų paaiškinimais, įstaigos direktoriaus įsakymais. Visos atliktos procedūros padėjo nustatyti personalo valdymo riziką ir prielaidas dėl galimai fiktyvaus įdarbinimo. Remiantis audito išvadomis buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, iškelta baudžiamoji byla ir priimtas teismo nuosprendis, pagal kurį kalti asmenys į savivaldybės biudžetą pradėjo grąžinti priteistą turtinę žalą. Šis metodas galėtų būti pritaikytas, atliekant įstaigų personalo, asignavimų ir turto valdymo bei veiklos vertinimus.

Tarnybinių automobilių naudojimo įstaigose vertinimas (Alytaus miesto savivaldybės Centralizuota vidaus audito tarnyba)

Kelių įstaigų tarnybinių automobilių naudojimo vertinimas buvo atliktas pagal įstaigų tarnybiniuose automobiliuose įdiegtą ir veikiančią Transporto stebėjimo ir kontrolės sistemą (GPS) ir jos rodmenis. Kelių mėnesių GPS rodmenų informacija palyginta su įstaigų kelionės lapuose pateikta informacija suformavo nuomonę apie atskirų įstaigų tarnybinio transporto panaudojimą galimai netarnybinėms reikmėms. Atliktą tarnybinio transporto panaudojimo vidaus auditą, vidaus auditoriai vertina kaip prevencinę priemonę įstaigoms imtis atitinkamų veiksmų, užtikrinant tarnybinio transporto panaudojimo kontrolę.

X