COSO valdybų valdymo principai aiškiai pabrėžia rizikos valdymo ir vidaus audito svarbą.

Naujieji COSO valdysenos principai valdyboms: svarbus signalas vidaus auditui

2026 m. kovo 31 d. COSO paskelbė dokumentą “Corporate Governance: Guiding Principles for Board Oversight“ („Įmonių valdysena: pagrindiniai valdybos priežiūros principai“). Tai valdyboms skirtas metodinis dokumentas,  apjungiantis 12 gerosios valdysenos principų. 

Dokumentas nėra nei kontrolinis sąrašas, nei naujas reikalavimų rinkinys, bet bendras atskaitos taškas valdybų diskusijoms, ypač organizacijose, kuriose valdysena,  rizikų valdymas ir vidaus kontrolė dažnai aptariami fragmentiškai.

Vidaus audito ir rizikų valdymo funkcijai šie principai suteikia naudingą pagrindą struktūrizuojant vertinimus, dialogą su valdyba ir savo veiklos rezultatus.

Tikslas ir kontekstas – kodėl tai aktualu?

COSO pabrėžia, kad veiksmingas rizikų valdymas ir vidaus kontrolė negali būti vertinami atskirai, o turi būti suprantami platesniame valdysenos kontekste, kurį formuoja valdybos priežiūros funkcijos, atskaitomybė, informacijos srautas ir organizacijos kultūra.

Nors principai pirmiausia skirti valdyboms, juose taip pat pateikiamos rekomendacijos vadovybei („management enablement considerations“), kuriose vidaus auditas ir rizikos funkcija atlieka svarbų vaidmenį.

Pagrindinis tikslas –  stiprinti valdybos priežiūros kokybę užtikrinant geresnę strategijos, rizikų valdymo, kontrolės priemonių, skatinimo sistemų ir organizacinės kultūros sąveiką.

12 principų, suskirstytų į keturis valdymo aspektus

COSO suskirsto 12 principų į keturias pagrindines valdysenos  sritis, kurios kartu apibūdina veiksmingą valdybos priežiūrą.

(A) Valdybos veiklos pagrindai (1–4 principai)

(1) Valdybos valdysenos struktūra

Valdyba nustato ir prižiūri valdysenos struktūrą, aiškiai apibrėžiančią vaidmenis, delegavimą ir atsakomybę.

(2) Valdybos atsakomybė ir atskaitomybė

Valdyba vykdo savo patikėtines pareigas ir užtikrina skaidrumą, atskaitomybę ir pasitikėjimą per veiksmingą valdyseną,  patikimą  atskaitomybę bei informacijos atskleidimą.

(3) Valdybos sudėtis ir valdymas

Valdybą sudaro tinkamas kompetencijų, patirties, reputacijos ir nepriklausomumo derinys. Siekiant užtikrinti ilgalaikį veiksmingumą, sistemingai planuojama valdybos narių kaita ir pakeičiamumą.

(4) Valdybos veiksmingumas

Valdyba reguliariai vertina ir tobulina savo veiklą, darbo metodus ir gebėjimą prisitaikyti prie vidaus ir išorės pokyčių.

(B) Tikslas ir kultūra (5–6 principai)

(5) Organizacijos tikslas, misija ir vertybės
Valdyba prižiūri,  kad organizacijos tikslas, misija ir vertybės būtų realiai susietos su organizacijos strategija, kultūra, skatinimo sistemomis  ir kasdiene veikla.

(6) Kultūra, elgsena ir tonas iš viršaus
Valdyba nustato aiškius lūkesčius dėl sąžiningumo ir etiško elgesio  bei užtikrina, kad  vadovybės formuojamas tonas būtų nuosekliai įgyvendinamas visoje organizacijoje.

(C) Strategija ir ją įgalinantys gebėjimai (7–9 principai)

(7) Strategija, tikslai ir tikslų pasiekimas
Valdyba teikia nepriklausomas įžvalgas dėl strategijos ir tikslų, stebi jų įgyvendinimą bei užtikrina suderinamumą su rizikos apetitu ir skatinimo sistemomis.

(8) Technologijos ir duomenys

Valdyba prižiūri, kad technologijos ir duomenys būtų naudojami ir valdomi atsižvelgiant į strategiją ir rizikos apetitą, taip prisidedant prie veiklos efektyvinimo ir organizacijos atsparumo.

(9) Suinteresuotųjų šalių dialogas
Valdyba stebi, kaip organizacija identifikuoja ir įtraukia suinteresuotąsias šalis, užtikrina patikimą ir subalansuotą komunikaciją bei vertina, kaip jų įžvalgos veikia strateginius sprendimus.

(D) Vadovybė ir organizacijos atsparumas (10–12 principai)

(10) Vyresnioji vadovybė ir vadovų kaitos planavimas

Valdyba skiria generalinį direktorių ir prižiūri vyresniosios vadovybės veiklą, vadovų ugdymą bei vadovų pakeičiamumo planavimą, siekdama užtikrinti veiklos tęstinumą ir organizacijos atsparumą.

(11) Vadovybės veiklos vertinimas ir atlygio sistema

Valdyba vertina vyresniosios vadovybės veiklą ir nustato atlygio bei skatinimo sistemas, skatinančias ilgalaikės vertės kūrimą ir aiškią atskaitomybę.

(12) Rizikų valdymas ir vidaus kontrolė

Valdyba prižiūri organizacijos rizikų valdymą ir vidaus kontrolės sistemas, įskaitant stebėseną ir nepriklausomą užtikrinimą, siekdama paremti strategijos įgyvendinimą ir stiprinti organizacijos atsparumą.

12-tas principas: Rizikų valdymas ir vidaus kontrolė – daugiau nei rizikų mažinimas

Vidaus auditui ir rizikų valdymo funkcijai  ypač svarbus 12 -asis principas. COSO pabrėžia, kad valdybos vykdoma rizikų ir vidaus kontrolės priežiūra yra viena pagrindinių valdysenos funkcijų, glaudžiai susijusi su strategija ir organizacijos tikslų siekimu.

Svarbi mintis – “Valdybos vykdoma rizikos priežiūra apima ne tik dėmesį į neigiamą rizikos pusę, bet ir galimybių išnaudojimą tais atvejais, kai jos atitinka organizacijos strategiją ir rizikos apetitą”.

Tai skatina atsisakyti vien tik  gynybinio požiūrio į rizikas ir siekti  pusiausvyros tarp rizikos mažinimo bei galimybių panaudojimo.

COSO visų pirma pabrėžia:

🔹poreikį užtikrinti, kad rizikos apetitas būtų naudojamas kaip strateginių sprendimų priėmimo pagrindas;

🔹valdybos supratimą apie tai, kaip rizikos identifikuojamos, prioretizuojamos ir stebimos, įskaitant naujas bei koncentruotas rizikas;

🔹scenarijų analizės ir testavimo nepalankiausiomis, bet tikėtinomis sąlygomis  („severe but plausible“) svarbą;

🔹vadovybės vykdomos stebėsenos, vidaus kontrolės ir užtikrinimo funkcijos (įskaitant vidaus auditą) sąveika;

🔹visapusiško užtikrinimo (assurance) vaizdo svarbą, dažnai grindžiamą  trijų linijų modeliu.

Be to, COSO atkreipia dėmesį į didėjančius valdybų lūkesčius dėl skaidrumo, susijusio su dirbtinio intelekto, įskaitant generatyvinį DI, ataskaitų rengimo ir sprendimų priėmimo procesuose, bei dėl to susijusių rizikų ir kontrolės priemonių valdymo.

Praktiniai klausimai apmąstymui

Organizacijoms

🔹Ar mūsų valdysenos principai aiškūs, bet naudojami kaip diskusijų pagrindas, o ne tik kaip formalus kontrolinis sąrašas?

🔹Ar rizikos apetitas iš tikrųjų taikomas priimant strateginius sprendimus ir koreguojamas keičiantis aplinkybėms?

🔹Ar valdyba gauna visapusišką rizikos ir kontrolės vaizdą apimantį stebėsena, vidaus auditą, išorės auditą ir kitus užtikrinimo šaltinius?

🔹Ar turime tinkamas “sunkių, bet tikėtinų” scenarijų analizes ir ar jos daro įtaką išteklių paskirstymui ir pasirengimui krizėms?

🔹Ar užtikriname pakankamą skaidrumą dėl dirbtinio intelekto naudojimo rengiant ataskaitas ir su tuo susijusių kontrolės priemonių?

Vidaus auditoriams

🔹Ar audito išvadas aiškiau susiejame su valdysena, strategija ir vertės kūrimu?

🔹Ar padedame valdybai vertinti rizikas, kontrolę, kultūrą ir skatinimo sistemas kaip vientisą visumą? Ar dialogą perkeliame nuo klausimo „ar kontrolės priemonės įdiegtos?“ prie klausimo „ar rizikų ir kontrolės sistema padeda priimti strateginius sprendimus ir stiprina organizacijos atsparumą?“

Apibendrinimas

Šis COSO dokumentas sustiprina vidaus audito, kaip strateginio valdybos partnerio, vaidmenį. Vidaus auditas čia suvokiamas ne tik kaip kontrolės funkcija, bet ir kaip svarbus dalyvis, padedantis valdybai vertinti rizikas, priimti pagrįstus sprendimus ir kurti ilgalaikę organizacijos vertę.

Straipsnis parengtas pagal Martin Stevens publikaciją „COSOs governance-prinsipper for styrer gir et tydelig løft til risikostyring og internrevisjon“, paskelbtą IIA Norway svetainėje 2026 m. gegužės 7 d.