VAA konferencija 2025: kaip keisis auditoriaus vaidmuo iki 2035 m.?

2025 m. gegužės mėnesį įvyko Vidaus auditorių asociacijos konferencija „Ateities auditas – 2035 vizijos link“. Renginyje skirtingų sričių ekspertai dalijosi įžvalgomis apie auditoriaus vaidmens transformaciją, aptarė atlygio tendencijas, kokybės bei efektyvumo didinimo priemones ir dirbtinio intelekto (DI) svarbą. 

Rolandas Terminas, Verslo tęstinumo vadovas/Everwest grupė & Baltijos šalių verslo atsparumo vadovų asociacijos prezidentas kėlė klausimą: Kiek DI projektų žlunga? Remiantis Gartner tyrimų duomenimis, apie 85% dirbtinio intelekto projektų nepasiekia savo numatytų tikslų. IDC analizė rodo, kad 25-30% DI iniciatyvų visiškai žlunga, o papildomi 30-40% nepateisina išankstinių lūkesčių. McKinsey & Company duomenimis, tik 20-30% DI projektų sėkmingai pereina nuo koncepcijos patvirtinimo (proof-of-concept) iki produkcijos.Pagrindinės DI projektų nesėkmių priežastys apima: 1. Duomenų kokybės problemos – nepakankamai reprezentatyvūs, šališki ar fragmentuoti duomenų rinkiniai. 2. Strateginės organizacinės transformacijos stoka – nepakankamas procesų pritaikymas DI integracijai. 3. Techninės infrastruktūros apribojimai – kompiuterinių resursų valdymu ir skalabilumo problemos. 4. Kompetencijų deficitas – kvalifikuotų DI specialistų trūkumas ir personalo nenoras naujovėms. 5. Realistinių tikslų ir aiškios ROI metrikos nebuvimas. 

Rolandas Terminas pastebi, kad žlugimo rizika skiriasi pagal sektorių ir projekto tipą – finansinių paslaugų ir sveikatos priežiūros sektoriuose stebimi aukštesni sėkmės rodikliai dėl brandesnės duomenų infrastruktūros. 

Kasdienes vidaus audito problemas galime spręsti su dirbtinio intelekto pagalba: nuo dokumentų analizė, rizikų vertinimo, atitikties užtikrinimo, interviu, duomenų analizės su proaktyvia anomalijų paieška, informacijos srauto valdymo iki ataskaitų su išvadomis rengimo pagal skirtingas gavėjų grupes. Aišku būtinas specialisto įsitraukimas, siekiant tikslumo ir teisingų išvadų, ir kritiškas įvertinimas pateiktų rezultatų, už kuriuos prisiimama atsakomybė. VU mokslininkai fizikos srityje su susikurtu DI atskirtu nuo tinklų gavo ataskaitų tikslumas 95 proc. rezultatą, kai nereikia kūrybinių ir kognityvinių sprendimų. 

Žiūrint į ateities įrankius, tai Harvardas teikia, kad jau dabar plėtojamas agentinis dirbtinis intelektas (porūšis) ir 2027-2028 m. atsiras kita rūšis nei LLM kalbos modeliai ir kiti, kurie dirbs aukštesniame lygyje. 

Palikėjo nebijoti klysti, eksperimentuoti ir judėti ir taikyti technologijas. 

Rytis Salys, Rizikos valdymo asociacijos (RVA) valdybos narys ir įkūrėjas, taip pat Europos rizikos valdymo asociacijų federacijos (FERMA) Organizacijos rizikos valdymo komiteto narys, konferencijoje pabrėžė, kad rizika nėra tik grėsmė – ji gali būti ir galimybė. Strateginio planavimo metu svarbu identifikuoti galimybes ir vėliau jas įgyvendinti taktiniame lygmenyje, vykdant konkrečius projektus. 

Rizikos valdymo funkcija gali reikšmingai prisidėti prie strateginio planavimo, padėdama įvertinti vidinius ir išorinius veiksnius – stiprybes, silpnybes, grėsmes bei galimybes. Rizikos valdymas taip pat yra būtinas nustatant esminius rizikos aplinkos pokyčius, kurie gali paskatinti organizaciją pasirengti galimiems iššūkiams ar pakoreguoti strategines kryptis. 

Pasak pranešėjo, net ir mažos organizacijos, neturinčios formaliai įdiegtos rizikos valdymo funkcijos, turėtų gebėti pritaikyti savo strateginius planus prie besikeičiančios rizikos aplinkos. Kaip pavyzdį jis pateikė pandemijos laikotarpį, kai kai kurios įmonės sėkmingai transformavo savo veiklą – pradėjo gaminti apsaugos priemones ar vystė elektroninę prekybą. Kintančioje aplinkoje slypi ne tik grėsmės, bet ir galimybės, kurias, laiku atpažinus, galima sėkmingai išnaudoti. 

Vitalija Uzialaitė, WIDEN Legal, Teisės patarėja tvarumo (ESG) srityje, atkreipė dėmesį, kad be tvarumo ataskaitų rengimo reikalavimų, yra iš tiesų daug įmonėms aktualių teisės aktų tvarumo srityje, kurie yra įsigalioję ir jų taikymas prasidėjęs ar prasidės per keletą metų. Pašnekovės teigimu, įmonės pirmiausia turėtų inventorizuotis ir atkreipti dėmesį, ką šiuo metu jau turi aplinkosaugoje, socialinėje atsakomybėje ir valdysenoje ir tuomet, įvertinus turimus duomenis, žiūrėti, kokie yra keliami reikalavimai ir kokių duomenų trūksta.  Šių metų balandžio mėn. priimta ir įsigaliojusi direktyva „Stop the clock“ atideda tvarumo ataskaitų rengimą dvejiems metams antros bangos įmonėms. Paminėtina, kad jau paskelbtas Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projektas, kuris perkeliant minėtos direktyvos nuostatas numato didelėms įmonėms taikymą nuo 2027 m., mažos ir vidutinės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje – nuo 2028 m. EFRAG 2024 m. pabaigoje parengė ir pateikė savanoriškai labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms taikytinus standartus. Įmonėms, kurios nori pradėti ar tęsti kelionę tvarumo labirintais tai gali būti puikus pasirinkimas. 

Vytautas Kuliešius, NRD Cyber Security Kibernetinio saugumo audito paslaugų vadovas informavo, kad Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas įpareigoja Lietuvos organizacijas stiprinti informacinių technologijų saugumą, tinkamai valdyti su tuo susijusias rizikas ir laiku pranešti apie kibernetinius incidentus. Vidaus auditoriai taip pat atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant šiuos reikalavimus. Jie vertina taikomų saugumo priemonių veiksmingumą, identifikuoja galimas spragas ir teikia rekomendacijas jų šalinimui. Taip auditoriai prisideda prie organizacijos atsparumo didinimo ir kibernetinio saugumo užtikrinimo. 

Rita Karavaitienė,  CV-Online LT Marketingo vadovė, pastebėjo, kad vidaus auditoriaus profesija yra gan nišinė ta prasme, kad darbo pasiūlymų šiems specialistams rinkoje nėra tiek daug, o pareigos reikalauja turėti specifinių žinių, atitinkamos darbo patirties ir sertfikatų.  

Įmonės, ieškančios vidaus auditorių, itin vertina kandidatų turimą žinių bei patirties plotį bei gylį,  įvairių audito situacijų analizės bagažą bei nuoseklų kvalifikacijos kėlimą. Nuolatinis tobulėjimas vidaus auditoriui – vienas iš svarbesnių elementų, kuris didina šansus išlikti rinkoje paklausiu specialistu. 

Darbo užduočių įvairovė, vidaus audito metodikos išmanymas, gebėjimas vertinti įmonės veiklos elementus, teikti išvadas – auditoriaus profesionalumo įrodymas. Turintiems bent kelių metų darbo patirties vidaus auditoriams priskiriamos kompleksinės, sudėtingesnės užduotys ir, žinoma, tai augina jų atlyginimą. Dažniausiai darbo skelbimuose rašo ir darbdaviai tikisi surasti profesionalą su 3-5 metų patirtimi, o pradinėms pozicijoms patirtis nėra būtina. Šios profesijos ypatumas yra tas, kad darbuotojai dažnu atveju auga kaip profesionalai ir daro horizontalią karjerą.  

Kalbant apie dirbtinio intelekto įtaką – tai neišvengiamas darbo įrankis, nesvarbu kokias pareigas eitum, vidaus audito ar kitoje srityje. Reikia pratintis prie DI įrankių darbo optimizavimo ir efektyvumo didinimui. 

VAA narės Gintarė Krivickė, Vidaus audito tarnybos vadovė, Nepriklausoma audito komiteto narė ir Erika Strazdienė, Vidaus audito vadovė finansų sektoriuje, pristatė 2025 m. atlikto atlygio tyrimo rezultatus lyginant Lietuvą su kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija. 

Naujausia atlygio analizė atskleidė reikšmingus skirtumus tarp šalių, sektorių ir užimamų pozicijų. Tyrimas parodė, jog vidaus auditorių profesijoje dominuoja moterys – jų dalis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje siekia net 78 %, o Lenkijoje – 67 %. Dauguma jų turi ilgametę patirtį – daugiau nei 15 metų šioje profesinėje srityje. Be to, ryškėja amžiaus tendencijos: jaunesni (26–35 metų) specialistai dažniau dirba privačiame sektoriuje, o vyresni nei 45 metų – viešajame. 

Kalbant apie atlyginimų pokyčius, analizė atskleidė, jog Estija nuo 2019 m. išlieka regiono lydere, siūlydama aukščiausius atlyginimus vidaus auditoriams. Tuo tarpu Lietuva yra antroje vietoje, nežymiai lenkdama Latviją. Lenkijoje atlyginimai mokami žemiausi. 

Šių metų apklausos rezultatai rodo, jog Lietuvoje dažniausiai pasitaikantis atlyginimų intervalas yra 1800–2599 eurų per mėnesį (atskaičius mokesčius), tačiau Vilniuje fiksuojami aukštesni atlyginimai, viršijantys ir 4000 eurų, kai tuo tarpu kituose miestuose dauguma auditoriams mokamų atlyginimų neperkopia 3499 eurų ribos. Vis daugiau viešajame sektoriuje dirbančių vidaus auditorių patenka į aukštesnius atlyginimo intervalus, prasidedančius nuo 3500 eurų. 

Apklausos rezultatai rodo ir požiūrio skirtumus į atlygio adekvatumą. Lietuvoje 52 % viešajame sektoriuje dirbančių vidaus auditorių mano, kad jų atlyginimas neatitinka darbo pobūdžio ir atsakomybės. Tuo tarpu finansų sektoriuje dirbantys respondentai vertina situaciją kiek pozityviau – net 38 % jų pripažino, kad atlygis yra adekvatus jų funkcijoms ir kompetencijoms. 

VAA narė Laura Garbenčiūtė-Bakienė, Vidaus audito vadovė, Audito ir rizikos komiteto narė, kėlė klausimą: Kokie barjerai trukdo vidaus auditoriams siekti 2035 metų vizijos tapti strateginiais patarėjais? Tam reikia ne tik žinių, bet ir drąsos – kalbėti apie sudėtingus dalykus, kelti nepatogius klausimus, prisiimti atsakomybę. Nepriklausomumas, kompetencijos ir atviras santykis su valdyba – būtinos sąlygos šiai transformacijai. Rašant ataskaitas svarbu atrasti balansą tarp teisėjo, diplomato ir pardavėjo vaidmenų. Strateginis vaidmuo neatsiejamas nuo gebėjimo vertinti rizikas ne tik formaliai, bet sistemiškai ir su aiškiu tikslu – kurti vertę. Jei norime subalansuoto atlygio – turime kurti veiksmingą poveikį. Auditorius turi ne tik atpažinti pažeidimus, bet ir pasiūlyti sprendimus, kurie padeda organizacijai augti. Egzistencinė efektyvumo tema turi būti privaloma visuose audituose. Pokyčiai prasideda nuo mūsų pačių – paklauskit savęs, ar esate pasiruošę?
VAA narė Dorita Visalgienė, Vidaus audito, rizikų valdymo ir vidaus kontrolės ekspertė apibendrino 360 tyrimo rezultatus, kur susitiko vidaus auditorių ir jų rezultatų gavėjų nuomonės apie vidaus audito kokybę.  Tyrimo rezultatai patvirtino, kad 2035 m. vidaus audito vizija – jau pakeliui ir viešajame, ir privačiame sektoriuose. Ir svarbiausia – į ją žengiame ne vieni. Beveik visi respondentai vieningai rodo tvirtą judėjimo kryptį: link audito, kuris kuria vertę, o ne pateisina neefektyvumą, neveiklumą, imitavimą. Ypač svarbu: vadovai – mūsų audito rezultatų gavėjai – mus jau dabar vertina labai pozityviai. Taip, dar yra ką tobulinti – lūkesčių kalibravimas, proaktyvumas ir preventyvumas, aiškesnė komunikacija. Tačiau tai – vertingos ir konstruktyvios pastabos. Vertinimas tvirtu ketvertu penkiabalėje sistemoje yra ne kritika, o pasitikėjimo patvirtinimas. 

Straipsnį parengė Agnietė Vorauskaitė – Kliacevičienė