Profesionalus vidaus auditas – aukščiausiųjų vadovų vienas iš artimiausių patarėjų

Tęsiant pokalbius su vadovais šią savaitę dalijamės dar vienu įdomiu ir įkvepiančiu pokalbiu apie vidaus auditoriaus profesiją, reikalavimus šios srities profesionalų, aukštos kvalifikacijos specialistų kompetencijoms, užtikrinančioms gebėjimą iš tikrųjų pagelbėti, patarti ir prisidėti prie geresnės įmonės – geresnės visuomenės – geresnės valstybės kūrimo. Apie tai, kokia vidaus audito nauda įmonėje, kuriai atstovauja ir ko tikisi iš vidaus audito kalbėjome su AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos pirmininku Romu Švedu, kuris taip pat yra nepriklausomas valdybos narys, JT Ekonominės komisijos Europai ESPOO Konvencijos (UNECE) Vykdomojo komiteto pirmininkas, ES Energetikos reguliatorių bendradarbiavimo agentūros (ACER) Administracinės tarybos pakaitinis narys, VU TSPMI lektorius, nepriklausomas ekspertas.

Sveikintina Vidaus auditorių asociacijos (toliau – Asociacija) iniciatyva skleidžiant informaciją apie vidaus auditą, pabrėžiant jo naudą įmonei. Iš vidaus audito tikiuosi, jog jis turi padėti siekti įmonei jos tikslų, nuolat stebėti rizikas ir jų valdymą ne tik įmonėje, bet ir aplinkoje, kurioje įmonė vysto savo veiklą, padėti išgryninti rizikas bei prisidėti prie pridėtinės vertės kūrimo įmonei. Visa ši veikla privalo būti atliekama profesionaliai.

Nekartosiu žinomų frazių iš Tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų (toliau – Standartai), kokia vidaus audito misija, pagrindiniai principai, paskirtis įmonėje – tai turi būti savaime suprantama visiems, susijusiems su vidaus audito veikla.

Kaip vieną iš problemų, su kuria susiduriama tiek Lietuvoje, tiek ir korporatyviniame valdyme (plačiąja prasme), įvardinčiau menką vidaus audito kultūros supratimą, nepakankamą suvokimą, kada ir kokiose srityse vidaus auditą įmonėje (veikloje) galima panaudoti, kaip jis gali prisidėti prie įmonės veiklos, joje vykstančių procesų efektyvinimo.

Svarbu rasti tinkamą bendravimo formą tarp įmonės aukščiausiųjų vadovų, valdybos ir vidaus audito, kadangi šalia veiklos Standartų, gerųjų praktikų, pateiktinų planų, ataskaitų ir kt., vidaus auditas privalo tapti vienu iš pagrindinių aukščiausiųjų vadovų (valdybos narių ir direktorių) artimiausių patarėjų, padedančių stiprinti įmonės veiklos efektyvumą, stebėti verslo valdymo aplinką ir laiku teikti įžvalgas dėl šioje aplinkoje kylančių rizikų. Taip pat svarbu padėti tinkamai rizikas valdyti, identifikuoti aplinkybes, susijusias su sukčiavimu, apgavystėmis, apgaulėmis (angl. Fraud, deceits, deceptions) ir pan. bei visas šias įžvalgas teikti laiku, nelaukiant rizikų pasireiškimo faktų, maksimaliai profesionaliai susisteminus.

Lengva vidaus auditui įmonėje, kurioje yra vidaus audito kultūra, kurios vadovai žino, ko jie tikisi iš vidaus audito, tačiau, jei įmonėje vidaus audito padalinys yra, o vadovų požiūris į šią veiklą atsainus – vidaus audito padalinys turi prisiimti atsakomybę dėl švietėjiškos veiklos: šviesti vadovus bei įmonės darbuotojus, paskatinti naudotis vidaus auditu kaip įrankiu, skirtu pridėtinei vertei kurti, efektyvinti procesus, padėti išgryninti rizikas bei jas tinkamai suvaldyti, kelti vidaus audito kultūros lygį, jog įmonėje būtų suprasta galima nauda bei pridėtinė vertė tinkamai įdarbinant vidaus auditą. Siūlyčiau vidaus audito atstovams stengtis pabrėžti vidaus audito svarbą ir naudą įmonei per „sėkmingus“ kitų įmonių pavyzdžius. Vadovų švietimui reikia rasti kitokių, inovatyvių, efektyvių sprendimų.

Vidaus audito veiklą vykdantiems darbuotojams yra keliami aukšti profesionalumo reikalavimai – iš jų tikimasi atitinkamų kompetencijų bei kvalifikacijos. Šiuolaikiniame verslo pasaulyje įmonės sparčiai eina į priekį, taiko inovatyvius sprendimus, efektyviną procesus, aukščiausio lygmens vadovai bei valdybų nariai veikia globaliame pasaulyje, semiasi tarptautinės patirties. Atitinkamai to paties tikimasi ir iš vidaus audito: jis nuolatos privalo tobulėti bei judėti į priekį, semtis tarptautinės patirties, nesielgti formaliai, į įmonėse vykstančius procesus žiūrėti ne per trumpalaikius tikslus, bet visada jaustis atsakingais už įmonę ir daryti daugiau, nei iš jų tikimasi. Vidaus auditas galėtų būti vienas iš įmonių reputacinės rizikos tinkamo valdymo lygio užtikrinimo veiksnių. Reputacinės rizikos valdymas privalo būti įtrauktas į vidaus audito veiklos planus.

Asociacijai bei vidaus audito bendruomenei norėčiau palinkėti:

• tobulėti, būti savo srities profesionalais, nes tik taip sugebėsite tapti aukščiausio lygmens vadovams vienu iš patarėju;
• plėsti savo akiratį, kvalifikaciją, kompetenciją, jaustis atsakingais už įmonėje vykstančius procesus, nedaryti darbo formaliai;
• aukščiausio lygmens vadovybei informaciją ir radinius teikti inovatyviai, lengvai suprantamai, nenuobodžiai; būti atsakingais už vadovų laiko efektyvų panaudojimą;
• domėtis pasaulyje vykstančiai pokyčiais;
• gilintis į korporatyvinio valdymo (angl. corporate governance) sistemą ir kultūrą, nes bendrovių valdymas – svarbiausia priemonė siekiat didinti valstybei ir savivaldybėms priklausančių įmonių efektyvumą bei padėti joms sėkmingai veikti. Lietuva tapo EBPO nare. Šios organizacijos įmonių valdymo gairių taikymas Lietuvoje dar pačioje pradinėje stadijoje. Prisidėkite prie korporatyvinio valdymo kultūros lygio kėlimo. Geresnės įmonės – geresnė visuomenė – geresnė valstybė.

Linkiu, kad tai jums padėtų tapti aukščiausio lygio vadovų profesionaliais, nuolat tobulėjančiais patarėjais.

Kalbino Vidaus auditorių asociacijos valdybos narė Nomeda Patackienė